Skip to main content

Rudens šventė/s

Taip, mano sielos, temperamento ir pomėgių šventė yra spalio pabaigos, lapkričo pradžios dviejų labai skirtingų kultūrų švenčių samplaika. Lietuviškąją švete vadinti šiaip jau sunkoka, nebent iš tokio požiūrio taško, kai kapinės ir rypojimai pasidaro smagūs (tikiu, kad kažkam taip ir yra, gotų pvz. ištisus metus iš kapinių neišprašysi). Na, o taip lietuviškų rugiaveidžių keiksnojamas helovynas man sukelia labai daug teigiamų emocijų. Common, tai puiki proga persirengti įvairiausiais kostiumais (mano didžiausia aistra), pasilinksminti, pagarbinti gotikinius herojus, pabūti šaltą ir nykų vakarą bendraminčių kompanijoje.
Turime gražią tradiciją kiekvienais metais švęsti Hallowe'en su iškriptusiečių persirengėlių šutve. Beto, su pradinės mokyklos laikų drauge per naktį žiūrim siaubo filmus. Nepamirštu ir lietuvaitiškų tradicijų, todėl lapkričio 1-ą pareigingai važiuoju pas prosenelius ir senelius į kapus. O vakare, jau grįžus namo, einame su minėtąja drauge į senąsias miesto kapines pasidžiaugti tūkstančių žvakių ir senovinių antkapinių vaizdiniais.

Ilgas įvadas gal ir ne visai reikalingas buvo, bet dabar noriu kreiptis į savo skaitytojus, nes statistika rodo, kad tokių yra net virš trisdešimt, kokių idėjų galėtumėte pasiūlyti helovyno kostiumui, arba ką patys planuojate dėvėti? Arba tiesiog, ko tikiu sulauksiu, išdėstykit savo nuomonę apie western civilization meets lithuanian traditions:)

Štai jums Frank-n-Furter iš Rocky Horror makiažo pamokėlė

Comments

Sepulture said…
busi frankis?:DDDD
as ti friiiiida XD
Lady said…
nebusiu, nebusiu, siaip mn patiko sitas tutorialas:D nezinau kuo but, uztat ir klausiu, gal kas pazers isminties perlu, bet ziuriu, kad visi cia kuklus labai:D
ne rimtai, kuom but???XDDD


Frida rocks!!!
GinCherry said…
Kažkaip helovyno niekad nešvenčiu, nes nežinau kur Kaune vyktų toks vakarėlis, kokio norėčiau, bet su vyru, kelis metus iš eilės, laipkričio pirmąją, nusipirkdavom didelę pakuotę žvakių ir eidavom į kapinęs, grožėdavomės žvakių žiburiais, o savąsias uždegdavom ant apleistų kapų, kurių niekas neaplanko...
Na, o jei tektų dalyvauti helovyno vakarėlyje, tai net nežinau kokį vaidmenį pasirinkčiau :) Mirusios kabareto šokėjos? :)
Lady said…
tas zvakuciu deginimas ant apleistu kapu yra labai sveikintinas dalykas.o mirusi kabareto sokeja skamba visai smagiai:D
Unknown said…
Žvakutės man nerealiai patinka ant kapiniu, tokia jauki ramybė jaučiasi. Jeigu dar vakare temstant...
O dėl to helowyno tai susidarė toks įspūdis, kad nelabai jis Lietuvoj prilipęs, toks dirbtinis, nu maždaug užgavėnės, tik kad rudeny... :)Bet man netrugdo, gal ir smagu, šiek tiek linksmumo įneša į rimtą, beveik liūdną šventės nuotaiką.
Lady said…
Lietuvoje Halloween'as neprigyja, nes pas mus nesuprantama jo esme, dazniausiai manoma, kad velnio ragai ar kiskucio ausys yra puikus kostiumas. as siekiu rafinuotumo, noriu pagerbti gotikinius herojus (cia apie gotika, kaip literaturos krypti jei ka) ir neleisti piktu monu i namus:)

Popular posts from this blog

GDPR information regarding this website

So, my darlings, by now you all know about the implementation of EU's brilliant GDRP polocy. To comply with it, as I am using some AdSense on here I am including a link to Google Help page to help you understand what and how it does it. If you choose yo click the link some information might be collected off you by the thrid party. Can't tell, what it is, as I am a mere blogger who has not posted here anything since 2014. And since this blog is not even very activr, I have never been able to monetize off those ads. So there you have it. Here is the link below you need to click to read all about how to protect you data while using and reading this blog: https://policies.google.com/technologies/partner-sites.

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau Kauną, k

Prie giraitės kapinaitės, part II: vampyrės kapas

Rašydama posto pavadinimą jaučiausi, kaip trylikametė, kuri šventai tiki vampyrų egzistavimu ir tuoj laužyta one.lt kalba paaugliškame forume naršiai įrodinės savo mintį. Gerai, kad tai ne mano pirmas įrašas ir tie, kas retkarčiais skaito mano blogą, pažįsta tokius lyrinius nukrypimus į mistiką. Tai apie kapą. Kažkada seniai seniai toks Šiaulių miesto didis veikėjas ir aktyvistas V. Puronas per TV pasakojo, kad senosiose Šiaulių kapinėse vampyrės kapo beesama. Tuo metu susidomėjau, bet kadangi man buvo ne daugiau kaip dešimt metų, greit ir pamiršau. Na, o praeitą vasarą turėjau laimės rankose palaikyti baisiai smagų skaitalą apie Šiaulius, to paties gerb. Purono rašytą miesto istoriją. Ir ką gi, atradau savo senai girdėtas "pasakaites iš rūsio". Kapas nr. I: Rygos gatvės pana Lemperkikė. Naktimis pro miesto kapines važiuodami arkliai imdavo prunkšti ir stotis piestu. Visą laiką prie mažųjų kapinių vartelių juos sustabdydavo mergina tamsiais rūbais, liepdavo važiuoti Rygos gat