Skip to main content

Lietuvos dvarai: Beržėnai

Truputį svarsčiau prieš pradėdama šią rubriką, ar ji apskritai reikalinga, kai atsirado tiek daug informacijos šia tema pastaraisiais metais. Pamenu prieš penketą metų tikrai ne kažin ką rasdavau ieškodama internete ar bibliotekoje informacijos, kad ir apie Beržėnų dvarą. Bet kadangi dabar mano susidomėjimas Lietuvos dvarais pasiekė zenitą, nusprendžiau jį išnaudoti. Kodėl pasirinkau būtent šitą ne itin žymų dvarą paaiškinsiu tuo, kad jis stūkso netoli mano močiutės namų, o kita priežastis yra jo buvęs įstabumas ir neogotikinė architektūra.

Beržėnų rūmai yra vokiškosios neogotikos atstovai, ir beje, geriausi atstovai Šiaurės Rytų Europoje. Tai mažutė Miramare pilies Trieste kopija.
N. Orda "Beržėnų dvaras 1875 m."
Istoriniuose šaltiniuose Beržėnų gyvenvietė minima nuo XV a., o XIV a. čia buvo valsčiaus centras. Beržėnai turėjo daug savininkų, o dbartinį stilių jiems suteikė vienas paskutinių jų valdytoju Adolfas Čapskis. Rūmų patalpas sudarė: didysis ir mažasis holai, arsenalas, biblioteka, gotiškasis salonas, salonas, muštas šilku, žydrasis salonas, žiemos sodas, biliardinė, valgomasis - menė su balkonu, keli miegamieji, moteriškieji - vaikų apartamentai, bokštas, laiptinės. Ypač prabangūs buvo gotiškasis ir kaimyninis kabinetai su židiniais. Rūmuose buvo sukaupta daug meno kūrinių, tarp kurių buvo ir pasaulinio garso dailininkų darbų (dalį jų paskutinioji šeimininkė Jadvyga Petuliekaitė-Čapskienė perleido Karo muziejui Kaune). Beržėnuose kabojo ir paveikslai iš Čapskių rūmų Varšuvoje, Gorskių giminės, Vainų portretai, minimi ir karaliaus Augusto Fridricho III bei didžiojo Lenkijos kanclerio Jano Ansgaro Čapskio portretai. Meno kūriniai kartu su senoviškais bei naujais stilingais baldais, rūmų medžio dirbiniais (spintos, mediniai drožinėti skliautai, meniškas parketas) sudarė ištaigingą interjerą, būdingą XIX a. romantizmui. Ypač vertinga yra išlikusi ikonografija, vaizdžiai pasakojanti apie neogotiškojo kabineto interjerą.

Comments

AgNE said…
Labai įdomi rubrika! Dievinu pilis, rūmus, bažnyčias...-žodžiu, senąją architektūrą. Manau bus įdomu paskaitinėti. :)

Popular posts from this blog

GDPR information regarding this website

So, my darlings, by now you all know about the implementation of EU's brilliant GDRP polocy. To comply with it, as I am using some AdSense on here I am including a link to Google Help page to help you understand what and how it does it. If you choose yo click the link some information might be collected off you by the thrid party. Can't tell, what it is, as I am a mere blogger who has not posted here anything since 2014. And since this blog is not even very activr, I have never been able to monetize off those ads. So there you have it. Here is the link below you need to click to read all about how to protect you data while using and reading this blog: https://policies.google.com/technologies/partner-sites.

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau Kauną, k

Prie giraitės kapinaitės, part II: vampyrės kapas

Rašydama posto pavadinimą jaučiausi, kaip trylikametė, kuri šventai tiki vampyrų egzistavimu ir tuoj laužyta one.lt kalba paaugliškame forume naršiai įrodinės savo mintį. Gerai, kad tai ne mano pirmas įrašas ir tie, kas retkarčiais skaito mano blogą, pažįsta tokius lyrinius nukrypimus į mistiką. Tai apie kapą. Kažkada seniai seniai toks Šiaulių miesto didis veikėjas ir aktyvistas V. Puronas per TV pasakojo, kad senosiose Šiaulių kapinėse vampyrės kapo beesama. Tuo metu susidomėjau, bet kadangi man buvo ne daugiau kaip dešimt metų, greit ir pamiršau. Na, o praeitą vasarą turėjau laimės rankose palaikyti baisiai smagų skaitalą apie Šiaulius, to paties gerb. Purono rašytą miesto istoriją. Ir ką gi, atradau savo senai girdėtas "pasakaites iš rūsio". Kapas nr. I: Rygos gatvės pana Lemperkikė. Naktimis pro miesto kapines važiuodami arkliai imdavo prunkšti ir stotis piestu. Visą laiką prie mažųjų kapinių vartelių juos sustabdydavo mergina tamsiais rūbais, liepdavo važiuoti Rygos gat